KAIMO ATSIRADIMAS

Istoriniai šaltiniai rodo, kad pirmasis Šiluvos vietovardis buvęs Būda. Šis vardas reiškia vietą, kur buvo apdorojami miško medžiai didžiojo kunigaikščio iždui. Iš nukirstų medžių buvo daromos lentelės statinėms ir statybai, degama derva, degutas, pelenai. Apdorotoji medžiaga buvo plukdoma į paskirtus uostus. Tokiems miško darbams labai tiko ir Šiluva, nes ši miškinga vietovė buvo netoli Dubysos, kuria buvo galima plukdyti medžiagą į Nemuną, o iš čia į Karaliaučiaus ir Dancigo uostus.

Būtent tokia vieta – miško pramonės židinys su gyvenamais pastatais – XV a. pradžioje Vytauto Didžiojo buvo padovanota savo bendražygio Gailigino sūnui, didikui Jurgiui Gedgaudui. Joje kūrėsi miško darbininkų sodybos, iš kurių ilgainiui išaugo kaimas. Miško pramonei vykstant ir plečiantis, čia kūrėsi šilo prižiūrėtojai, girininkai, medžiotojai, šie žmonės turėjo būti dvaro tarnautojai.

MIESTELIS TARP KAIMO IR DVARO

Taigi prie Jurgio Gedgaudo Būdos kaime kūrėsi dvaras, kurį paveldėjo jo sūnus Petras Simonas Gedgaudas. Šis dvarininkas ir tapo Šiluvos bažnyčios steigėju.

Bažnyčios steigimo aktas buvo sudarytas 1457 metais, sekmadienį po Šv. Lemberto (t. y. rugsėjo 1 d.), pačiame Šilo, arba Būdos, dvare. Pasirašydamas steigimo aktą, jis įrašė šio dvaro vardą „Šilas, arba Būda“.  Tas „arba“ rodo jog senasis vardas jau buvo keičiamas nauju. Keisti reikėjo, kad būtų galima atskirti vieną Būdą nuo kitos, mat tuo metu Lietuvoje aptinkama apie 45 tokie vietovardžiai. Nepraėjus dešimtmečiui nuo bažnyčios steigimo, 1466 metais vietos kunigas pasirašo „Jonu, Šilo klebonu“. Taip miestelio pavadinimas įgavo pradžią dabartiniam Šiluvos vardui.

Iš to Šilo kaimo didikas Petras Simonas Gedgaudas užrašė naujai bažnyčiai dešimt šeimų su kilnojamu ir nekilnojamu turtu ir teisėtai joms priklausančiomis žemėmis. Bažnyčia buvo pastatyta dvaro žemėje, ir čia pradėjo kurtis miestelis. Ji buvo pavadinta Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir šventųjų globėjų Petro bei Baltramiejaus titulu.

Miestelis apie 100 metų priklausė bažnyčiai, kuri garsėjo Mergelės Marijos Gimimo atlaidais. Į tuos atlaidus, kaip liudija vienas 1555 m. rašytas Martyno Mažvydo laiškas Prūsų hercogui Albrechtui, keliavę net jo parapijiečiai Ragainės lietuvninkai. Taigi maldininkai į Šiluvą plaukdavo net iš kaimyninės Prūsijos, kurioje vyravo protestantai.

REFORMACIJOS KIRČIAI

XVI a. viduryje Šiluvos apylinkėse įsigalėjo kalvinizmas. Reformacijos vyksme Šiluvos bažnyčios turtas buvo nusavintas, pati bažnyčia uždaryta, vėliau ir nugriauta. Manoma, kad naujai kalvinų bažnyčios statybai (1593-1595 metais) Zbarų kaime buvo panaudotos senosios katalikų bažnyčios plytos ir akmenys. Į  naują kalvinų mūro bažnyčią buvo perkeltas ir senosios katalikų bažnyčios varpas.

Paskutinis Šiluvos klebonas apie 1569 m. prieš pasitraukdamas sukrovė vertingus bažnyčios daiktus bei dokumentus į skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens. Nors rašytinė Šiluvos istorija šio teiginio nepatvirtina, galbūt tai buvę padaryta pačių tikinčiųjų.

Kalvinų įsigalėjimui bandė pasipriešinti Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, pradėjęs bylas prarastoms bažnyčioms atgauti, mat Lietuvos III Statutas 1588 m. pripažino katalikų teisę atgauti nusavintus turtus. Tačiau laimėti bylą dėl Šiluvos bažnyčios atgavimo buvo labai sunku, nes neturėta nuosavybės dokumentų.

MARIJOS APSIREIŠKIMAS

Su bažnyčios nugriovimu turėjo būti baigtas ir Šiluvos apvalymas nuo „Romos stabmeldybės“. Tačiau čia į sunkią ir painią istoriją įsiterpė pati Švč. Mergelė Marija.

1608 m. kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis, pasikvietęs mokytoją, vardu Saliamoną, prisiartino prie akmens ir pamatęs verkiančią mergelę kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje laikomas vienu pirmųjų Marijos pasirodymu Europoje ir bene vienintelis, kai Dievo Motina kreipėsi į kitos konfesijos žmogų.

Po jos apsireiškimo 1612 m. vienas aklas senukas parodė, kur buvo užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs iškart praregėjo.

BAŽNYČIOS SUSIGRĄŽINIMAS

Atradus bažnyčios steigimo dokumentus, 1622 m. kun. Jonas Kazakevičius laimėjo bylą dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Tapęs Šiluvos klebonu, senosios bažnyčios vietoje jis pastatė nedidelę medinę bažnytėlę, atgaivino Šilinių atlaidus.

Į juos suplaukdavo gausybė žmonių. 1629-aisiais atlaidų dienomis išdalyta 11 tūkst. komunikantų. Todėl apie 1641-uosius pastatyta gerokai didesnė kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Po šimtmečio vysk. Antanas Tiškevičius ėmėsi rūpinti pastatydinti naują mūrinę bažnyčią Šiluvoje, nes sena darėsi per menka, mat per Marijos Apsilankymo ir Gimimo šventes čionai susirinkdavo minios maldininkų.

1760 m. pradėta statyti mūrinė baroko stiliaus Šiluvos bažnyčia. 1786 m. rugsėjo 8 d. pašventinta nauja dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir aikštėje priešais bažnyčią vainikuotas nuo seno malonėmis garsėjęs Marijos su Kūdikiu paveikslas.

KOPLYČIOS PASTATYMAS

Pasklidus tarp žmonių žiniai, kad ant akmens pasirodžiusi Mergelė Marija, vis daugiau žmonių eidavo į tą vietą pasimelsti. Per kelis dešimtmečius po Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labai gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi ir giedodavo.

Vysk. Aleksandras Sapiega 1663 m. Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo įrengtas altorius. Šiai koplytėlei susenus, 1818 m. buvo perstatyta į naują, erdvesnę medinę koplyčią su kolonomis.

1903 m. Šiluvos klebonu paskirtas kun. Marcelinas Jurgaitis ėmė rūpintis naujos koplyčios statyba, mat norėjo suspėti pastatyti naują, didingą koplyčią Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai. Architektas Antanas Vivulskis padarė naujos mūrinės koplyčios brėžinius. Tačiau statyba prasidėjo tik 1912 m., jos kertinį akmenį pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Pirmasis pasaulinis karas sunkino koplyčios statybą, per karą ji buvo apgriauta. Koplyčia baigta statyti 1924 m., pašventinta Šiluvos klebono kun. M. Jurgučio rugsėjo 8-ąją. Ir šiandien tebestovinti 44 metrų aukščio koplyčia matoma net už keleto kilometrų.

400 METŲ PO MARIJOS APSIREIŠKIMO

2008 m. rugsėjo 6–15 d. buvo iškilmingai švenčiamas Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus. Ta proga įrengtoje sakralioje aikštėje atidengtas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II paminklas viešnagės Lietuvoje 15 metų sukakčiai atminti; šio popiežiaus vardu tada pavadinta ir šalia aikštės einanti gatvė.

Parengta pagal:
St. Yla „Šiluva Žemaičių istorijoje. Pirmoji dalis“
www.siluva.lt