Artinantis mirčiai
Rengiantis artimojo mirčiai, privalu pasirūpinti, kad jis neiškeliautų be sakramentų. Tokiu atveju artimieji iš anksto turėtų pakviesti kunigą, kuris suteiktų ligonių patepimą, išklausytų mirštančiojo išpažinties. Žmogui, artinantis prie mirties slenksčio tradiciškai uždegama žvakė. Tam labai tinka reikalinga per Kristaus paaukojimo šventę (Grabnyčias) pašventinta žvakė, o jos neturint galima degti ir paprastą, šventintą žvakelę.
Laidotuvių apeigos
Paprastai laidotuvės vyksta savoje parapijoje. Jos rengiamos kartu su tos krikščionių bendruomenės nariais ir kunigu.
Dėl artimo žmogaus palaidojimo bažnytinėmis apeigomis reiktų kreiptis kaip įmanoma anksčiau į parapijos kleboną (klebonijos adresas: Raseinių g. 27, Šiluva; tel. 8 (428) 43190; mob. 8 612 56 938).
Ateinant susitarti su kunigu dėl laidojimo laiko ir laidotuvių būdo reikalinga turėti mirties liudijimą arba pažymą. Parapijos archyve saugomai Mirties ir laidotuvių metrikų knygai užpildyti reikalingi šie duomenys: mirusiojo vardas, pavardė, amžius; mirties data, vieta, priežastis; informacija apie ligonių sakramentų priėmimą; mirusiojo tėvų vardai ir pavardės (motinos mergautinė pavardė); civilinė būklė, likusių įpėdinių vardai, laidotuvių vieta.
Pagal bažnytines apeigas nelaidojami nekrikštyti asmenys, savanoriškai atsisakę katalikų tikėjimo, ateistai ir kiti, kurie būdami gyvi reiškė viešą priešiškumą Bažnyčiai ir iki mirties neparodė jokio atgailos ženklo.
Katalikiškos tradicijos laidotuvių apeigose svarbūs yra keli pagrindiniai apeigų momentai: budėjimas ir atsisveikinimas su mirusiuoju, šv. Mišios už mirusįjį bei jo išlydėjimas iš šarvojimo vietos ir palydėjimas į kapines.
Maldingas budėjimas prie mirusiojo (Šermenys)
Mirusysis šarvojamas namuose arba šarvojimo salėje. Buvusiam tikinčiam žmogui dera į rankas įdėti rožinį, paveikslėlį arba mažą kryželį. Tačiau, jei žmogus gyvas būdamas rožinio nesimelsdavo – nėra prasmės dėti ir mirusiam. Kartais giminėms patariama, kad į karstą ar į velionio drabužių kišenes būtų įdedama žolelių, monetų ar kitų daiktų. Toks paprotys neturi nieko bendra su krikščioniškomis laidotuvių apeigomis ir labiau primena burtus ar magiją.
Prie mirusiojo kūno deginamos šventintos žvakės. Budėjimo metu tinka prie mirusiojo melstis, giedoti giesmes, ypač paskutinįjį vakarą.
Šv. Mišios bažnyčioje
Kartais klaidingai manoma, kad šeimos nariams labiau tinka budėti prie mirusiojo negu dalyvauti šv. Mišiose. Tačiau būtent šv. Mišios krikščionio laidotuvių metu yra svarbiausioji apeiga, kurioje švenčiame Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinius, tos Aukos nuopelnus skirdami už mirusiojo išganymą. Šv. Mišių auka, artimųjų malda, Išpažintis ir šv. Komunija mirusiojo intencija yra kilniausia dovana ir pagalba mirusiajam. Todėl šv. Mišiose už mirusįjį, kurios paprastai aukojamos laidotuvių dieną, kviečiami dalyvauti ir drauge melstis visi artimieji.
Atsisveikinimas ir lydėjimas į kapines
Kunigas atėjęs į šarvojimo vietą drauge su giesmininkais ir susirinkusiais tikinčiaisiais gieda, skaito maldas už mirusįjį.
Kunigui baigus melstis, laidotuvių dalyviai padeda išnešti gėles. Laidotuvių procesijoje iš šarvojimo vietos iki automobilio-katafalko visuomet pirmas eina žmogus, nešantis kryžių, paskui jį nešama mirusiojo nuotrauka, eina giedotojai, kunigas, nešamas karstas, paskui jį eina mirusiojo artimieji. Kryžiaus nešimui turėtų būti parinktas garbingas, doras, tikintis žmogus, apsirengęs kamža.
Kapinėse procesija rikiuojasi panašiu principu. Procesijoje nešamas kryžius, paskui jį nešama nuotrauka-portretas, laidotuvių dalyviai neša gėles, eina giesmininkai, kunigas, nešamas karstas, paskui kurį seka artimieji.
Tiek šarvojimo salėje, tiek kapinėse visiems laidotuvių dalyviams reikėtų laikytis pagarbios, jautrios tylos, susilaikyti nuo bereikalingų pokalbių (kapo duobės gylio, žemės ar parinktos vietos aptarinėjimo ir t.t.) ir ypatingai – nuo juokų.
Kunigui baigus maldas prie kapo duobės, mirusiojo artimiesiems tiktų į kapo duobę įberti žiupsnelį žemių.
Gedulingi pietūs
Gedulingi pietūs – nėra pasilinksminimo laikas, todėl jų metu visiškai netinka piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais.
Jei laidotuvės vyksta penktadienį, tardamiesi su gedulingus pietus organizuojančia įstaiga patariama įspėti dėl katalikams privalomo penktadienio pasninko – susilaikymo nuo mėsiškų patiekalų.
Kapų tvarkymas ir priežiūra
Krikščionių pareiga yra rūpintis mirusiųjų kapais. Nuomonė, kad kapo negalima tvarkyti nepraėjus mėnesiui nuo laidotuvių, nes tai pakenks velioniui, yra visiškai klaidinga. Priešingai, didele nepagarba mirusiajam tampa nesutvarkytas kapas, kai laidotuvių dieną ant kapo palikti vainikai ir gėlės virsta šiukšlių krūva. Lankant arba tvarkant artimųjų kapus, visada verta prisiminti mūsų krikščionišką pareigą visų pirmą ir visų svarbiausia – melstis už mirusius.
Pagal seną tradiciją, dalį skintų gėlių po laidotuvių galite skirti bažnytėlės puošybai. Viešpaties altoriaus papėdėje jos liudys viltingą išsiskyrimą ir artimo žmogaus atminimą.
