Krikštas yra žmogaus krikščioniškojo gyvenimo pradžia

Šiuo pirmuoju sakramentu tampame Dievo vaikais ir Bažnyčios nariais. Krikštu Dievas mus išlaisvina iš nuodėmės vergijos, atleidžia gimtąją nuodėmę ir visas kitas nuodėmes. Švenčiant šį sakramentą krikštijamasis panardinamas į vandenį arba ant jo galvos išliejama vandens, tariant Švenčiausiosios Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – vardą. Krikšto sakramentą gali priimti bet kokio amžiaus nekrikštytas žmogus.

Pasirengimas

Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas jo gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį (klebonijos adresas: Raseinių g. 27, Šiluva; tel. 8 (428) 43190;  mob. 8 612 56 938).

Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas, ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.

Pageidautina, jog tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, ypatingai apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Taip pat tėvelius, gyvenančius Bažnyčios palaimintoje Santuokoje, ir krikštatėvius raginame prieš vaikelio Krikštą atlikti išpažintį ir priimti Šv. Komuniją.

Krikšto tėvai

Iš tikrųjų Krikšto tėvams keliami dideli reikalavimai, nes krikštatėviai yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir tikėjime turėti reikalingą brandą. Perduoti krikščioniškojo gyvenimo patirtį yra svarbiausioji krikštatėvių pareiga. Kiti svarbūs reikalavimai krikšto tėvams:

• būtų parinktas krikštijamojo ar jo tėvų (globėjų) ir pats norėtų šią pareigą atlikti;
• būtų sulaukęs 16 metų amžiaus;
• būtų praktikuojantis katalikas, priėmęs Švenčiausiąjį Eucharistijos Sakramentą ir sutvirtintas;
• gyventų teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje (negali būti asmenys, gyvenantys šeimyninį gyvenimą be Santuokos sakramento);
• nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina.

Gyvenantys Bažnyčios nepalaimintoje partnerystėje arba išpažįstantys kitą, nei katalikų tikėjimą asmenys gali būti tik Krikšto liudininkais šalia kito (tikro) krikštatėvio/krikštamotės, tačiau nebus vaiko krikštatėviai.

Krikšto metu gali būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė, arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu.

Krikšto vardas

Krikštijant reikėtų pasirinkti šventojo globėjo vardą. Tai gali būti vardas šventojo – Kristaus mokinio, kurio gyvenimas buvo ištikimybės savo Viešpačiui bei meilės pavyzdys. Pasirinkto vardo globėjas užtikrina krikštijamajam savo užtarimą. Krikšto vardas taip pat gali išreikšti krikščionišką paslaptį ar dorybę.

Tėvai, krikštatėviai ir parapijos klebonas turi rūpintis, kad nebūtų duodamas krikščioniškai dvasiai svetimas vardas. Taip pat, vardo pasirinkimo kriterijumi neturėtų būti jo gražumas ar įmantrumas. 

Tinkamas gali būti ir tas pats (pirmasis) vaiko vardas, jeigu jis atitinka minėtus reikalavimus.

Krikštui reikalingi daiktai

Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga:

• krikšto žvakė (jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais: uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant Pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma, sudega prie žmogaus karsto);
• krikšto rūbelis ar skraistė (naujo gyvenimo, atnaujinto Kristuje, simbolis).

Dalyvavimas šventėje

Krikšto šventėje dažniausiai dalyvauja visi šeimos nariai, kiti artimieji, draugai. Tad kviečiame svečius supažindinti su tinkama apranga bažnyčioje, kuri turi derėti su vietos ir įvykio šventumu:

• Moterims/merginoms derėtų: klasikinio pobūdžio suknelė, dengianti pečius, krūtinę bei siekianti kelius. Netinkama: įmantrūs, iššaukiantys aksesuarai bei makiažas, atvira apranga, demonstruojanti gražias kojas bei atvirus pečius.

• Vyrams/vaikinams derėtų: klasikinio pobūdžio kostiumas ar marškiniai. Netinkama: sportinio stiliaus apranga bei batai, džinsai bei sportiniai marškinėliai.

Vaikų, vyresnių nei 7 metų krikštas

Vaikai, vyresni nei septynerių metų, yra krikštijami su vyskupo leidimu, paprastai suaugusiųjų krikšto apeigomis ir iš jų reikalaujama didesnio pasirengimo: jie jau turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas, suvokti krikščioniško gyvenimo principus bei su tėvų ir krikštatėvių pagalba būti pasiryžę jį praktikuoti.

Todėl paprastai tokiais atvejais nekrikštyti vaikai ruošiami kartu su besiruošiančiais Atgailos ir Pirmosios Komunijos sakramentams. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus, nekrikštytieji priima Krikštą dažniausiai per Velykas, o toliau su grupe priima Pirmąją Komuniją pavasario pabaigoje.

Suaugusiųjų krikštas

Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Norintys krikštytis suaugusieji turi kreiptis į parapijos kleboną. Krikštijantis suaugusiajam, taip pat reikalingi krikšto tėvai.