1457 m. Šilo, arba Būdos, dvare sudarytas Bažnyčios steigimo aktas, kurį pasirašė dvarininkas Petras Simonas Gedgaudas.

Apie 1569 m., įsigalėjus kalvinizmui, paskutinis Šiluvos klebonas prieš pasitraukdamas sukrovė vertingus bažnyčios daiktus bei dokumentus į skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios.

1608 m. kaimo piemenėliai ganydami bandą pamatė ant didelio akmens stovinčią ir verkiančią mergelę, kuri laikė ant rankų vaikelį. Garsas apie Marijos pasirodymą pradėjo veikiai plisti.

1612 m. aklas senukas parodė, kur buvo užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu, ir ją atradus iškart praregėjo.

1622 m. kun. Jonas Kazakevičius laimėjo bylą dėl žemių nuosavybės grąžinimo katalikams.

1760-1786 m. pastatyta dabartinė mūrinė baroko stiliaus Šiluvos bažnyčia.

1663 m. vysk. Aleksandras Sapiega Marijos apsireiškimo vietoje pastatė pirmą medinę koplyčią.

1912-1924 m. pastatyta 44 metrų aukščio dabartinė Šiluvos koplyčia.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II.  Šventasis Tėvas meldėsi Apsireiškimo koplyčioje, dalyvavo Dievo žodžio liturgijoje Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje.

2006 m. popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis vainikuotas į Šiluvos bazilikos didįjį altorių po restauracijos sugrąžintas malonėmis garsus Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas.

2008 m. rugsėjo 6–15 d. buvo iškilmingai švenčiamas Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus.