Kunigystė

6-sventimai

Kunigystė yra apaštalinis tarnystės Bažnyčiai sakramentas

Pats Kristus pašaukė Dvylika apaštalų, kurie tęsė jo misiją žemėje. Apaštalai malda ir rankų uždėjimu iš paties Viešpaties gautas galias perdavė savo įpėdiniams ir talkininkams. Taip Kristaus sekėjų bendruomenėje, Bažnyčioje, atsirado šventimai – paties Kristaus ypatingu ženklu ir galia pavesta pasiuntinybė Bažnyčioje toliau tęsti Viešpaties tarnystę.

Per Bažnyčiai atstovaujantį įšventintą asmenį pats Kristus veikia savojoje bendruomenėje kaip savo kūno Galva, savosios kaimenės Gerasis Ganytojas. Per įšventintus Bažnyčios tarnus skelbiama Kristaus Geroji Naujiena, nenutrūkstamai perduodama galia aukoti Šv. Mišias — sudabartinti Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, kad Viešpaties aukos vaisiais galėtų stiprintis visų kartų žmonės.

Pasirengimas

Norintys ruoštis kunigystei jaunuoliai turi kreiptis į parapijos kleboną. 

Praktikuojantys katalikai vaikinai, turintys vidurinįjį išsilavinimą bei parapijos kunigo rekomendaciją, pateikia prašymą ir reikiamus dokumentus stoti į kunigų seminariją. Jie metus laiko tiria savo pašaukimą parengiamajame kurse ir šešerius metus studijuoja, kad įgytų religijos mokslų magistro laipsnį.

Daugiau: Kauno kunigų seminarijos puslapyje: http://www.kks.lcn.lt/index.php/studijos/stojantiems/

Šventimų laipsniai

Diakonai – tarnai, įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams. Šventimų metu ant jų dedamos rankos, idant jie ne kunigautų, o tarnautų. Įšventinant į diakonus rankas uždeda tik vyskupas, šitaip parodydamas, kad diakonas ypatingai susietas su vyskupu tarnavimo reikaluose. Diakonai neturi tarnybinės kunigystės šventimų, tačiau diakonystės šventimais jiems suteikiama teisė tarnauti Bažnyčios reikalams: padėti skelbti Dievo žodį, patarnauti Dievo garbinimo apeigose, vadovauti pastoracijai ir gailestingumo meilės darbams. Tas užduotis diakonai vykdo būdami pavaldūs ganytojiškajai savo vyskupo valdžiai. Tiek vyskupai, tiek kunigai pirmiausia būna įšventinami į diakonus, kad visų jų tarnyba būtų Kristaus, atėjusio tarnauti ir „savo gyvybės atiduoti už daugelį“, ženklu.

Kunigai – vyskupo bendradarbiai, jų pagalbininkai ir įrankiai, pašaukti tarnauti Dievo tautai. Bažnyčios tradicijoje vyskupų tarnystės pareigos žemesniu lygiu buvo perduotos jiems pavaldiems kunigams, kad šie, kaip kunigų luomo nariai tinkamai atlikdami jiems pavestą apaštališką pasiuntinybę, būtų išmintingi vyskupų luomo bendradarbiai. Drauge su savo vyskupu yra viena, tik skirtingas pareigas užimanti kunigija. Vyskupas jiems paveda rūpestį kuria nors bendruomene arba kokią kitą apibrėžtą bažnyčios užduotį.

Vyskupai – apaštalų įpėdiniai. Apaštalai, gavę Šventąją Dvasią, rankų uždėjimu savo pagalbininkams perdavė dvasinę dovaną, kuri iki mūsų dienų nenutrūkstama grandine suteikiama vyskupo Įšventinimu. Jiems perduodama pareiga šventinti, mokyti bei valdyti. Rankų uždėjimu ir malda Šventosios Dvasios malonė yra taip suteikiama ir šventoji žymė taip įspaudžiama, kad vyskupai iškiliausiu ir regimu būdu perima paties Kristaus – Mokytojo, Ganytojo, Kunigo – pareigas ir veikia Jam atstovaudami. Kiekvienas vyskupas kaip Kristaus vietininkas gauna Bažnyčios ganytojo pareigas jam pavestoje vietoje. Vyskupai yra vyskupų kolegijos nariai. Kiekvienas vyskupas kaip vietinės Bažnyčios galva šioje kolegijoje liudija visuotinės Bažnyčios vienybę ir drauge rūpinasi visomis Bažnyčiomis. Eucharistija, vadovaujama vyskupo, yra ypač reikšminga: ji išreiškia Bažnyčią, susibūrusią aplink altorių ir vadovaujamą to, kuris regimai atstovauja Kristui, Gerajam Ganytojui ir savos Bažnyčios Galvai.